- kėkauklės
- kė́kauklės sf. pl. (1) Lb sūpuoklės: Vaikai pasdarė kė́kaukles Trgn. Tūrėkis, kad neiškristum iš kė́kauklių Mlt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kėkaukos — sf. pl. (1) žr. kėkauklės: Tėtė kėkaukas pritaisė Aln. Atvažiavom svečiuosna, o Jonas ir kėkaukų nepataisė Mlt. Reiks išardyt kėkaukas, da galvas nusisuks [vaikai] Skdt. Vaikai visą dieną duodas in (an) kėkaukų Ut … Dictionary of the Lithuanian Language